Aromatingos prieskoninės žolelės auginamos kiekviename darže. Krapai, kalendra, kmynai, kerelis, pankolis – sąrašą galima tęsti ir tęsti. Ryškūs ir specifiniai aromatai ne visiems patinka, bet yra viena žolelė, kurią mėgsta visi.
Apie petražoles:
Petražolės yra puikus prieskonis. Vasarą jos būtinos salotoms, sriuboms ir daržovių troškiniams. Petražolės dedamos ir konservuojant. Žiemą petražolių žalumynai yra tikras lobis – jie gelbsti nuo vitaminų trūkumo, gerina virškinimą ir didina apetitą.
Petražolių užpilas yra geriausia trąša gausiam derliui.
Petražolės būna dviejų rūšių: lapinės ir šakninės. Šakninės petražolės vegetacijos laikotarpis yra ilgesnis – šaknų formavimas trunka 110-140 dienų. Lapines petražoles galima pradėti pjauti jau po 40-60 dienų. Lapines petražoles galima reguliariai pjauti visą vasarą, o šaknines geriau palikti iki rudens. Lapinės petražolės būna dviejų rūšių: paprastos ir garbanotos. Garbanotos yra labai dekoratyvios, jų lapeliai susitelkę į ažūrines galvutes. Aromatas yra panašus.
Šaknų petražolės yra panašios į morkas, bet jos yra baltos spalvos. Jos vertinamos dėl ryškaus kvapo, kuris išlieka išdžiovinus. Šaknys smulkinamos, džiovinamos ir naudojamos kaip prieskonis visą žiemą. Dar vienas šakninės petražolės privalumas yra tas, kad šaknis galima įsodinti į puodą ir laikyti ant palangės, renkant šviežią aromatingą žalumą visą žiemą.
Kada sodinti petražoles
Petražoles galima sėti visą vasarą. Šis augalas nereaguoja į dienos ilgį. Pirmąjį sėjimą galima atlikti labai anksti, balandžio pradžioje, nes petražolės yra atsparios šalčiui. Jos taip pat gerai toleruoja karštį, todėl sėjimai gali būti atliekami birželio-liepos mėnesiais. Norint anksti gauti aromatingą žalumą, lapinės petražolės sėjamos rudenį, lapkričio mėnesį.
Priešsėjimo apdorojimas
Petražolių sėklos yra panašaus dydžio kaip morkų sėklos – gana smulkios. Sėjimui galima naudoti specialias rankines sėjimo mašinas arba sėti sėklas eilėmis.
Visų skėtinių šeimos augalų sėklos, įskaitant petražoles, krapus, morkas, kmynus ir salierus, turi eterinių aliejų. Jie suteikia sėkloms malonų aromatą, todėl dažnai naudojami kaip prieskoniai. Tačiau eteriniai aliejai taip pat trukdo sėkloms greitai sušlapti, todėl šios kultūros dygsta labai lėtai – dvi-tris savaites.
Norint pagreitinti daigų atsiradimą, reikia pašalinti eterinius aliejus. Tam naudojami įvairūs metodai: sėklas galima nuplauti karštu vandeniu (50°C), mirkyti piene ar apdoroti jodu, benzinu (1 minutę) ar degtine (20 minučių). Šie metodai žymiai pagreitina daigų atsiradimą – jie išdygsta per savaitę, o ne per dvi.
Sėjimas
Petražolių sėklos turi gana prastą dygimo procentą – apie 40%, bet tai dažniausiai dėl netinkamo sėjimo. Daugelis nežino, kad petražolių sėklos dygsta „šviesoje“, todėl jas reikia labai švelniai uždengti žeme. Taip dygimas padidėja dvigubai – iki 70-80%.
Kad sėklos sėklos neišdžiūtų paviršiniame sėjime, grioveliai gerai laistomi. Petražolių sėklos sėjamos į drėgną žemę ir uždengiamos plėvele. Per 7-15 dienų sėklos sudygsta ir įsišaknija. Kai daigai sustiprėja, plėvelę galima nuimti. Petražolės gerai toleruoja persodinimą, todėl prireikus augalus galima persodinti. Lapinėms petražolėms galima leisti augti tankiai, o šakninėms petražolėms to daryti nerekomenduojama. Norint gauti gerus didelius šakniavaisius, atstumas tarp augalų eilėje turėtų būti 5-7 cm.
Priežiūra
Petražolių priežiūra labai paprasta. Jos mėgsta purus derlingas dirvas ir geriau toleruoja silpnai rūgščias dirvas nei šarmines. Todėl nereikėtų naudoti kalkių, kreidos, pelenų ar dolomito miltų.
Petražolės reaguoja į laistymą ir tręšimą. Vasarą galima kelis kartus tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba vištų mėšlo ir fermentuotos žolės užpilu.
Petražolės beveik neserga ir nėra paveikiamos kenkėjų, todėl šis augalas yra labai vertingas!
Krapai
Krapų sėjimo tema domina pradedančiuosius sodininkus. Patyrę daržininkai krapų sėti nebereikia, nes jie savaime sėjasi visame darže. Įdomus faktas: savaime pasėtas krapas auga geriau nei sėjamas lysvėse. Krapai lysvėse dygsta draugiškai, bet pradeda gelsti ir nustoja augti. Tuo tarpu „laukinis“ krapas auga sveikas ir vešlus. Ar reikės susitaikyti su nekontroliuojamu krapų plitimu? Žinoma, sprendimas yra, bet pirmiausia reikia suprasti priežastis.
Nitratai žalumynuose
Žaliosios kultūros auga labai greitai. Jei pagalvotumėte, kaip per trumpą laiką jos sugeba užauginti didelę lapų masę, atsakymas būtų akivaizdus – jos sunaudoja daug azoto.
Azotas kaupiasi augaluose nitrato pavidalu. Įvairių kultūrų nitratų kiekiai yra nustatyti. Žalumynuose nitrato kiekis yra didžiausias – 2 g nitrato 1 kg žalumynų, palyginti su 0,2 g 1 kg pomidorų.
Nereikia manyti, kad žodis „nitratai“ yra blogas. Žalingi yra ne patys nitratai, o jų dariniai – nitrozaminai. Didelis askorbo rūgšties ir kitų antioksidantų kiekis žalumynuose ir daržovėse trukdo susidaryti nitrozaminams. Todėl nitratų kiekis žalumynuose ir daržovėse rodo, kiek azoto augalai įsisavino.
Azoto poreikis
Žaliosios kultūros reikalauja daug azoto. Tačiau skirtingos kultūros skiriasi savo „apetitais“. Rekordininkas yra špinatai, juose yra 5 g nitrato 1 kg žalumynų. Po jo eina kressalotos, lapinės salotos, krapai ir ridikėliai. Mažiau azoto naudoja petražolės, salierai ir žaliosios svogūnų laiškai. Juose yra 1,5-2 g nitrato 1 kg žalumynų.
Su tokiais skaičiais nenuostabu, kad krapai lysvėse gelsta. Jei lysvės nėra praturtintos organinėmis trąšomis, didelis krapų daigų kiekis greitai sunaudoja visą dirvoje esantį azotą.
Krapai, išdygę savaime, neturi tokios konkurencijos, todėl jaučiasi laisvai. Dėl tos pačios priežasties daugelis daržininkų skundžiasi, kad jiems nepavyksta užauginti špinatų. Jei špinatai blogai auga, tai reiškia, kad dirva nėra pakankamai derlinga.
Žalumynai šiltnamyje
Bet kyla klausimas: ar verta tankinti sodinimus žalumynais? Krapai, salotos ir ridikėliai dažnai sėjami ankstyvą pavasarį į šiltnamius, kad būtų galima surinkti ankstyviausią žalumynų derlių. Tai puikus sprendimas žalumynams. Tačiau stebėjimo daržininkai pastebėjo, kad po krapų ar salotų sodintos agurkų ar pomidorų daigai ilgai neauga.
Tai nutinka, jei daigai sodinami dar prieš pašalinant žalumynus iš lysvės arba kai daigai sodinami po žalumynų pašalinimo. Nėra skirtumo. Pasirodo, problema ne ta, kad krapai ar salotos užstoja daigus.
Galima manyti, kad krapai ir pomidorai arba salotos ir agurkai yra antagonistai, kurių augimas vieni kitus slopina. Bet tai nėra tiesa. Paprasčiausiai krapai, salotos ar ridikėliai iš dirvos ištraukia visą azotą ir kitas maistines medžiagas, todėl sodinamiems daigams nebelieka „maisto“.
Jei dirvą aplink daigus mulčiuotume organinėmis medžiagomis, jos pamažu pradėtų irti, o dirvos bakterijos paverstų jas augalams prieinamu azotu. Bet tam reikia daug laiko, mažiausiai dvi savaites ar mėnesį. Per tą laiką mūsų daigai bus be maisto ir nustos augti.
Kiekvienas daržininkas pats sprendžia, ar papildomai tręšti azoto trąšomis, ar tiesiog neauginti krapų ir kitų žalumynų šiltnamyje. Svarbiausia, kad supratome krapų geltonavimo ir daigų augimo slopinimo priežastis. Atsižvelgdami į tai, galime sukurti optimalias sąlygas sode ir šiltnamyje, kad mūsų stalas būtų gausus šviežių aromatingų žalumynų, traškių agurkų ir sultingų pomidorų.