Receptai

Kada sėti pomidorus 2025 metais: išsamus vadovas sėkmingam derliui

Pomidorai yra viena iš populiariausių daržovių Lietuvos soduose. Jų auginimas suteikia ne tik gaivų, sultingą skonį, bet ir yra svarbus maisto šaltinis, turintis daug vitaminų ir maistingųjų medžiagų. Norint sulaukti gausaus ir skanaus derliaus, labai svarbu pasirinkti tinkamą sėjos laiką. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada 2025 metais geriausia sėti pomidorus, kokie veiksniai lemia sėjos laiką ir kaip tinkamai pasiruošti optimaliai sąlygoms augalų augimui.

Veiksniai, lemiantys pomidorų sėjimo laiką

Pomidorų sėjos laikas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių. Pirmiausia tai – pasirinkta veislė. Yra ankstyvos, vidutinės ir vėlyvos pomidorų veislės, kurių kiekvienos auginimo sąlygos skiriasi. Ankstyvos veislės paprastai gali būti sėjamos anksčiau, ypač esant šiltesniam klimatui, tuo tarpu vėlyvos veislės reikalauja ilgalaikio augimo sezono. Taip pat svarbu atsižvelgti į auginimo vietą: ar tai šiltnamis, ar atviras gruntas. Šiltnamio sąlygomis galima pradėti sėti anksčiau, nes temperatūra yra pastovesnė ir augalai gauną daugiau šviesos bei šilumos. Tuo tarpu atvirame grunte sėjos laikas priklauso nuo orų sąlygų ir paskutinio šalčio pabaigos.

Dirvožemio temperatūra yra dar vienas lemiamas veiksnys. Pomidorai geriausiai auga, kai dirvožemio temperatūra pasiekia 10–12 laipsnių Celsijaus. Ši temperatūra būtina, kad sėklos pradėtų dygti ir augalai taptų stiprūs. Jei sėti per anksti, daigai gali išstips ir tapti silpni, o jei sėti per vėlu – pomidorai gali neužsubręsti, o vaisiai nepasieks norimo dydžio.

Sėjos laiko rekomendacijos 2025 metams

Atsižvelgiant į klimato sąlygas ir pomidorų veislių poreikius, galima išskirti keletą bendrų taisyklių:

Ankstyvoms veislėms ir šiltnamiui: geriausia sėti pomidorus vasario pabaigoje – kovo viduryje. Ši data leidžia sėkloms pradėti dygti vidutiniškai šiltame mikroklimate, o augalai pamažu prisitaiko prie lauko sąlygų.
Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvoms veislėms: sėjos laikas gali prasidėti kovo viduryje – balandžio pradžioje. Tai suteikia augalams pakankamai laiko augti prieš pirmojo šalčio grėsmę.
Atviram gruntui skirtoms veislėms: rekomenduojama sėti pomidorus kovo pabaigoje – balandžio viduryje. Šiuo laikotarpiu rizika šalčiui sumažėja, o augalai turės pakankamai laiko subręsti.
Be šių bendrųjų taisyklių, labai svarbu atsižvelgti ir į Mėnulio kalendorių, kuris daugeliui sodo entuziastų yra neatsiejama sėjos proceso dalis. Pasak Mėnulio kalendoriaus, 2025 metams geriausios sėjos dienos yra:

Vasaris: 24, 25, 28 dienos
Kovas: 1, 2, 6, 7, 15, 16 dienos
Balandis: 3, 4, 11, 12 dienos
Svarbu nepaisyti nepalaimingų dienų – per jaunatį ir pilnatį, pavyzdžiui, vasario 13, kovo 14 ir balandžio 13 dienomis, sėklos gali dygti lėčiau arba augalai gali būti silpnesni. Tokiu atveju geriau vengti sėjimo, kad derlius būtų gausus ir sveikas.

Kaip teisingai sėti pomidorus

Norint užtikrinti, kad pomidorai dygs sveikai ir greitai, reikia laikytis kelių pagrindinių žingsnių:

Pasirinkite kokybiškas sėklas.

Rinkitės patikrintas ir gerai atitinkančias Lietuvos klimatą veisles. Jei naudojate per senas sėklas, būtina patikrinti jų daigumą – padėkite kelias sėklas ant drėgno popieriaus ir stebėkite, ar jos sudygs per 3–5 dienas.

Paruoškite tinkamą dirvožemį.

Pomidorų sėkloms reikia lengvos, purios ir derlingos žemės. Galite naudoti specialią sėkloms skirtą žemę arba sumaišyti sodo žemę su durpėmis ir smėliu. Prieš sėjant, dirvožemį sudrėkinkite ir palikite per naktį kambario temperatūroje, kad jis vienodai įsisavintų drėgmę.

Sėjimo metodas.

Sėklas reikia sėti gylio 0,5–1 cm, paliekant tarpus 2–3 cm. Po sėjos padengite sėklas plonu žemės sluoksniu ir lengvai apšlakstykite šiltu vandeniu. Toks būdas užtikrina, kad sėklos bus gerai apsaugotos ir gaus pakankamai drėgmės.

Daigų persodinimas.

Pirmą kartą daigus persodinkite, kai jie išaugs ir parodys 2–3 tikruosius lapelius, paprastai po 2–3 savaičių. Tai svarbus etapas, nes persodinimas padeda augalams toliau stiprėti.

Persodinimo laikas lauke.

Jei auginate pomidorus lauke, juos geriausia sodinti į šiltnamį nuo gegužės vidurio, o atvirame grunte – nuo gegužės pabaigos iki birželio pradžios. Tai padeda išvengti nepalankių orų, tokių kaip šalčiai ar stiprūs vėjai, kurie gali pakenkti augalų augimui.

Papildoma priežiūra.

Po sėjos labai svarbu užtikrinti, kad augalai gautų pakankamai šviesos – pomidorams reikia bent 12–14 valandų saulės per dieną. Jei natūralios šviesos trūksta, rekomenduojama naudoti papildomą dirbtinę apšvietimo sistemą. Taip pat svarbu tinkamai laistyti – laistykite saikingai, kad dirvožemis būtų drėgnas, bet ne permirkęs, kad šaknys nepervės.

Kaip pasiruošti sėjos sezonui

Sėjos pradžia yra svarbus etapas. Svarbu laiku pasidomėti orų prognozėmis ir suplanuoti, kada tikrai prasidės šiltas pavasaris. Pavyzdžiui, jei jūsų regione pavasaris būna vėlesnis, verta atidėti sėją iki to momento, kol dirvožemio temperatūra stabiliai pakils iki 10–12 °C. Tai padės sėkloms geriau dygti ir suteiks augalams pakankamai laiko subręsti iki pirmojo šalčio.

Kitas svarbus aspektas – daigų persodinimas. Sėklas sėjant iš vidaus, pavyzdžiui, sėjamosiose dėžutėse arba specialiuose konteineriuose, daigai turi būti persodinami į lauko sąlygas tik tada, kai jie pasieks tinkamą dydį ir bus pakankamai stiprūs. Daigų persodinimas padeda augalams toliau augti ir išvengti šaknų susitraukimo, kuris gali atsirasti per ilgesnį laiką ribose.

Praktiniai patarimai

Sėklų kokybė: Gerai parinktos sėklos – tai pagrindas sėkmingam derliui. Patikrinkite, ar sėklos nėra pasenusios ir ar jos tinkamos konkrečiam regiono klimatui.
Dirvožemio paruošimas: Prieš sėjos pradžią dirvožemį reikia tinkamai paruošti. Įdirbkite organinę medžiagą, pavyzdžiui, kompostą, ir užtikrinkite, kad žemė būtų gerai drenuota. Drėgną, bet ne permirkusią žemę lengviau priima sėklas ir skatina jų geresnį dygimą.
Sėjimo gylis: Nenaudokite per daug sėklų, kad tarp jų liktų pakankamai vietos augti. Tinkamas sėjos gylis (0,5–1 cm) užtikrina, kad sėklos nepateks į pernelyg tankų sluoksnį, ir daigai turės pakankamai deguonies.

Laistymo režimas:

Laistymas turi būti reguliarus, tačiau saikingas. Per didelis vandens kiekis gali sukelti sėklų puvimą, o per mažas – jų dygimą sulėtinti. Laistykite dirvą ryškios saulės dienomis, o debesuotomis – tik papildomai, jei reikia.

Mikroklimato įtaka:

Pasirinkite sėjos vietą, kuri gauna pakankamai saulės. Net jei jūsų regionas turi ne itin šiltą pavasarį, tinkamai parinkta sėjos vieta gali užtikrinti, kad pomidorų daigai gautų reikiamą šviesą. Jei trūksta natūralios šviesos, naudokite papildomą apšvietimą.

Išvados

Kada sėti pomidorus 2025 metais – tai klausimas, kurį reikia atsakingai suplanuoti, atsižvelgiant į regiono klimatą, dirvožemio temperatūrą, sėklų kokybę bei augalų veislę. Optimalus sėjos laikas gali skirtis priklausomai nuo to, ar sėjate pomidorus lauke, ar naudojate šiltnamius. Ankstyvoms veislėms ir šiltnamiui rekomenduojama sėti vasario pabaigoje – kovo viduryje, o atviram gruntui skirtoms veislėms – kovo pabaigoje iki balandžio vidurio. Taip pat svarbu atsižvelgti į Mėnulio kalendorių – 2025 metais geriausios sėjos dienos yra vasario 24, 25, 28, kovo 1, 2, 6, 7, 15, 16 ir balandžio 3, 4, 11, 12 dienos, o nepalaimingos dienos – vasario 13, kovo 14 ir balandžio 13.

Tinkamai paruošta sėjos terpė, reguliarus laistymas ir tinkamai pasirinkta vieta užtikrins, kad pomidorai dygs sveikai ir gaus derlių. Nepamirškite, kad sėjos pradžia yra vienas iš svarbiausių etapų, todėl planuokite iš anksto ir atkreipkite dėmesį į orų prognozes. Pasirinkite aukštos kokybės sėklas, tinkamai paruoškite dirvą ir laikas sėti bus tinkamas, o jūsų sodas dės gausų ir sultingą derlių.

Galiausiai, pomidorų auginimas yra ne tik techninis procesas, bet ir malonus laiko praleidimas, leidžiantis pabendrauti su gamta ir stebėti, kaip augalai auga bei brandina vaisius. Tinkamai pasiruošus ir laikantis aukščiau išvardytų patarimų, 2025 metais jūsų soduose tikrai užklups gausūs, skanūs ir sveiki pomidorai, kurie džiugins tiek jus, tiek jūsų artimuosius. Gero derliaus ir sėkmingos sėjos!

Related Topics:Kada sėti pomidorus 2025 metais: išsamus vadovas sėkmingam derliui

Up Next

Švelnus ir sultingas vištienos filė su daržovių įdaru orkaitėje

Don't Miss

Sultingi kepti pyragėliai su bulvių tešla ir mėsos įdaru – tradicinis patiekalas kiekvienam stalui

Click to comment

Receptai

Naminis obuolių kompotas be konservantų – paprastas receptas žiemai

Šis natūralus obuolių kompotas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško švarios, nesudėtingos, sveikesnės alternatyvos parduotuviniams gėrimams. Kompotas ruošiamas be konservantų, nenaudojant kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, todėl tai puikus gėrimas visai šeimai – nuo mažų vaikų iki senjorų. Šis receptas pasižymi tuo, kad obuoliai nėra verdami kartu su skysčiu, o tik užpilami karštu vandeniu ir paliekami pritraukti. Tokiu būdu išsaugomas šviežias skonis ir nemaža dalis maistingųjų medžiagų.

Reikalingi ingredientai (apie 6 litrai kompoto):

Obuoliai – 3 kg

Vanduo – 6 litrai

Cukrus – 350 gramų (apie 60–70 g kiekvienam litrui, priklausomai nuo obuolių rūgštumo ar saldumo)

Paruošimo eiga:

Obuolių paruošimas

Pirmiausia reikėtų pasirūpinti pačiais obuoliais. Jie turėtų būti švieži, kieti, be pažeidimų ar puvimo žymių. Geriausia rinktis rūgštesnes ar saldžiarūgštes veisles, nes jos suteikia gėrimui gaivumo. Gerai tinka ir rudeniniai, ir žieminiai obuoliai, svarbu tik, kad jie būtų standūs ir tvirti.

Obuolius nuplaukite tekančiu vandeniu, pašalinkite kotelius. Supjaustykite griežinėliais – ne itin plonais, bet ne per storais. Nereikia nulupti žievelės – būtent žievelė suteikia kompotui papildomo aromato ir spalvos. Jei sėklų dalis sveika, jų šalinti taip pat nebūtina. Šiame recepte viskas daroma kuo paprasčiau, todėl pjaustymas neturi būti preciziškas – svarbu, kad gabalėliai būtų panašaus dydžio ir obuoliai galėtų tolygiai prisitraukti.

Užpylimas ir brendimas

Paruoštus obuolius sudėkite į didelį emaliuotą puodą ar kibirą. Emalė apsaugo nuo sąveikos su rūgštimi ir nepageidaujamo metalo skonio, todėl metalinių puodų naudoti nerekomenduojama.

Atskirai užvirinkite 6 litrus vandens. Užvirusį vandenį nedelsiant pilkite ant obuolių. Obuoliai turi būti visiškai apsemti. Uždenkite puodą sandariu dangčiu, o viršų apklokite šiltu audiniu – storu rankšluosčiu, vilnoniu pledu ar net senovine antklode. Taip kompotas išlaikys šilumą ir obuoliai per keletą valandų atiduos savo skonį bei aromatą.

Laikykite tokioje būsenoje apie 8 valandas. Patogiausia tai daryti vakare, kad per naktį viskas natūraliai pritrauktų.

Perkošimas ir saldinimas

Praėjus numatytam laikui, obuolių antpilą perkoškite per tankų sietelį arba kelis marlės sluoksnius. Išmatuokite gauto skysčio tūrį – nuo to priklausys, kiek cukraus reikės. Rekomenduojama norma yra apie 60–70 gramų cukraus vienam litrui skysčio. Jei obuoliai labai saldūs, cukraus kiekį galima sumažinti, jei rūgštūs – padidinti.

Supilkite nukoštą skystį į puodą, suberkite reikiamą kiekį cukraus ir lėtai kaitinkite iki užvirimo. Užvirus, pavirkite dar apie 2–3 minutes, kad cukrus visiškai ištirptų ir skystis truputį susistovėtų. Jokio ilgo virimo nereikia – taip išsaugomas natūralus skonis.

Supilstymas ir sandarinimas

Sterilizuokite stiklainius ir dangtelius. Tai galite padaryti keliais būdais: iškaitinti orkaitėje, garuose ar tiesiog virinti. Supilkite dar karštą kompotą į sterilizuotus stiklainius. Užsukite sandariais dangteliais, apverskite stiklainius dugnu į viršų ir apklokite storu audiniu. Taip jie pamažu atvės ir užsikonservuos.

Kai stiklainiai visiškai atvės, laikykite juos tamsioje, vėsioje vietoje – rūsyje, sandėliuke ar tiesiog tamsesniame kambario kampe. Kompotas puikiai išsilaiko iki metų, o gerai laikomas – ir ilgiau.

Naudojimo idėjos

Toks kompotas tinka gerti tiek šiltas, tiek atšaldytas. Žiemą jis puikiai atgaivina kartu su šilta duona, sausainiais ar net sriubomis. Vasarą galima gerti su ledukais, praskiestas vandeniu ar net panaudoti kaip pagrindą desertams – želė, kisieliui ar net naminėms ledų formelėms.

Kompotas pasižymi švelniu, natūraliu obuolių skoniu, nėra per saldus ar rūgštus, todėl tinka net jautresniems skrandžiams. Tai gėrimas be sintetinių priedų, todėl tinka vaikams ir visiems, kurie nori paprasto, tačiau naudingo gėrimo.

Receptai

Marinuotos slyvos su česnaku „Slyvų delikatesas“

Šis receptas patiks mėgstantiems neįprastus derinius. Salstelėjusios, kvapnios, lengvai aštrios slyvos su česnaku – tai netikėta, tačiau nepaprastai gardi užkandėlė, puikiai deranti prie keptos mėsos, vištienos, ant grotelių keptų patiekalų ar net ant riekės duonos su sūriu.

Ingredientai (maždaug 1 kg slyvų be kauliukų):

Slyvos (tvirtos, nepernokę vaisiai) – 1 kg

Česnakas – 3 vidutinės galvutės

Vanduo – 800 ml

9 % actas – 80 ml

Cukrus – 250 g

Druska – 1,5 arbatinio šaukštelio

Kvapnusis pipiras (žirneliais) – 5 vnt.

Gvazdikėliai – 5 vnt.

Paruošimas

Slyvų paruošimas

Gerai nuplaukite slyvas, nusausinkite.

Kiekvieną slyvą perpjaukite išilgai iki pusės (kaip knygą), išimkite kauliuką, tačiau vaisių visiškai neperpjaukite – slyvos turi išlikti „uždaromos“.

Česnaką nulupkite ir supjaustykite vidutinio storumo plokštelėmis, tokiomis, kad jos lengvai tilptų į buvusio kauliuko vietą.

Į kiekvieną slyvą įdėkite po 1–2 česnako griežinėlius.

Tvarkingai ir gana tankiai sudėkite į paruoštus, sterilizuotus stiklainius (geriausiai tinka 500 ml talpos indeliai).

Marinato paruošimas

Į puodą supilkite vandenį ir sudėkite:

cukrų,

druską,

kvapniuosius pipirus,

gvazdikėlius.

Užvirinkite, tačiau acto kol kas nedėkite. Kai marinatas užvirs, supilkite jį į stiklainius su slyvomis – pilkite iki viršaus. Uždenkite steriliais dangteliais (bet dar neužsukite sandariai) ir palikite 4–6 valandoms kambario temperatūroje, kol slyvos visiškai atvės.

Pakartotinis užpylimas

Po atvėsimo nupilkite visą marinatą atgal į puodą.

Užvirinkite ir pavirkite 2–3 minutes.

Įberkite acto, dar kartą užvirinkite.

Vėl užpilkite slyvas šiuo jau su actu marinu, kad pilnai apsemtų.

Konservavimas

Nedelsdami sandariai užsukite stiklainius steriliais dangteliais.

Apverskite stiklainius aukštyn dangteliais, uždenkite šilta antklode arba rankšluosčiu.

Palikite visiškai atvėsti.

Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje – rūsyje arba spintelėje.

Papildomi patarimai:

Norėdami pikantiškesnio skonio, į kiekvieną stiklainį įdėkite nedidelį gabalėlį aitriosios paprikos.

Naudokite tvirtas, standžias slyvas – pernokę vaisiai suminkštės ir praras formą, o tvirtesni puikiai išlaikys struktūrą ir bus malonūs kramtyti.

Jeigu norite švelnesnio skonio, naudokite mažiau česnako – 2 galvutės vietoje 3.

Rezultatas

Po kelių savaičių slyvos prisigeria prieskonių, įgauna sodrų, saldžiarūgštį skonį su subtilia česnako nata. Tai išties netikėta, bet labai gurmaniška užkanda, kuri pradžiugins tiek šeimos vakarienėje, tiek šventinėje vaišių lėkštėje.

Ypač dera su:

kepta kiauliena ar jautiena,

ant žarijų keptomis dešrelėmis,

keptomis bulvėmis,

rūkytu sūriu ar fermentiniu sūriu.

Receptai

Aromatinga barščių daržovių užpilo mišrainė žiemai – greitam ir sodriam burokėlių sriubos paruošimui

Barščių užpilo mišrainė – tai vienas praktiškiausių konservuotų namų gaminių žiemai. Ši daržovių bazė leidžia itin greitai ir paprastai paruošti sočią, kvapnią sriubą, išsaugant visas daržovių skonines savybes ir maistines medžiagas. Šį užpilą galima naudoti ne tik barščiams, bet ir įvairiems troškiniams ar padažams. Jis pagreitina gaminimą, ypač tada, kai nėra daug laiko ilgam daržovių pjaustymui ar troškinimui.

Iš pateikto kiekio išeina apie 2,6 litro užpilo – tai gali būti nuo 5 iki 7 stiklainėlių po 500 ml. Vienas toks stiklainis puikiai tinka vienam puodui barščių (3–4 litrams sriubos), o laikomas vėsioje vietoje jis išsilaiko visą žiemą.

Reikalingi ingredientai (svoris nurodytas jau nuluptų ir išvalytų daržovių)

Burokėliai – 1,4 kg

Pomidorai – 700 g

Saldžiosios (bulgariškos) paprikos – 500 g

Morkos – 500 g

Svogūnai – 500 g

Česnakas – 30 g

Rūkyta malta paprika – 1 valgomasis šaukštas

Citrinų rūgštis – 0,5 arbatinio šaukštelio

Augalinis aliejus – 200 ml

Druska – 1,5 valgomojo šaukšto

Cukrus – 80 g

9 % actas – 50 ml

Paruošimo eiga

Česnako paruošimas

Česnaką nulupkite ir sutarkuokite smulkia tarka arba susmulkinkite spaudykle. Atidėkite jį į šalį – naudosite vėliau, beveik pačioje gamybos pabaigoje.

Svogūnų kepimas

Svogūnus nulupkite, supjaustykite nedideliais kubeliais. Įkaitinkite dalį aliejaus keptuvėje arba puode ir pakepinkite svogūnus, kol jie taps minkšti, permatomi, bet dar neapskrus. Pakepintus svogūnus sudėkite į didelį puodą.

Morkų paruošimas

Morkas nuvalykite ir supjaustykite šiaudeliais – galite naudoti specialią tarka arba daržovių pjaustyklę. Morkas šiek tiek apkepkite keptuvėje su aliejumi, kol lengvai pagels. Tada sudėkite prie svogūnų į puodą.

Paprikos

Paprikas nuplaukite, išimkite sėklas, supjaustykite plonais šiaudeliais arba juostelėmis. Apkepkite, kol suminkštės. Sudėkite į tą patį puodą su kitomis daržovėmis.

Burokėliai

Burokėlius nulupkite ir tarkuokite stambiai (galima naudoti korėjietiškų morkų tarka). Apkepkite su šlakeliu aliejaus kartu su citrinų rūgštimi. Citrinų rūgštis padės išsaugoti ryškią burokėlių spalvą terminio apdorojimo metu. Kai burokėliai šiek tiek suminkštėja, sudėkite juos į puodą su kitomis daržovėmis.

Pomidorai

Pomidorus supjaustykite nedideliais gabalėliais ir suberkite į puodą. Jei norite itin vientisos tekstūros, prieš tai galite pomidorus trumpai pavirti, nuimti odelę ir sutrinti blenderiu.

Troškinimas

Į puodą su visomis daržovėmis supilkite likusį aliejų, suberkite druską ir cukrų. Išmaišykite viską ir uždenkite dangčiu. Leiskite daržovėms troškintis ant vidutinės kaitros apie 20 minučių, retkarčiais pamaišant, kad neprisviltų.

Po 20 minučių įmaišykite rūkytą papriką ir sutarkuotą česnaką. Tada troškinkite dar 5 minutes, kad skoniai susijungtų ir prieskoniai atsiskleistų.

Paskutinis žingsnis – įpilkite actą, dar kartą gerai išmaišykite ir troškinkite dar 2 minutes. Actas veikia kaip natūralus konservantas ir užtikrina mišrainės ilgaamžiškumą.

Konservavimas

Kol daržovių mišinys karštas, nedelsiant jį sukrėskite į sterilizuotus stiklainius. Užsukite steriliais dangteliais. Stiklainius apverskite dangteliais žemyn ir apklokite šiltu rankšluosčiu arba antklode. Palikite visiškai atvėsti kambario temperatūroje.

Laikymas

Užpilą galima laikyti tamsioje, vėsioje vietoje – sandėliuke, spintelėje ar rūsyje. Tinkamai konservuotas jis išsilaiko bent 12 mėnesių, o laikui bėgant skonis netgi pagerėja.

Papildomi patarimai

Naudokite mėsinius pomidorus, jie turi mažiau sulčių, todėl galutinis užpilas bus tirštesnis.

Norint stipresnio aromato, galima į troškinimo pabaigą įdėti lauro lapą, čiobrelių arba juodųjų pipirų žirnelių.

Atidarius stiklainį, užtenka užpilą įmaišyti į bulvių ir kopūstų sultinį bei pridėti virtos mėsos – barščiai paruošiami per 15–20 minučių, be jokio papildomo daržovių pjaustymo.

Išvada

Aromatingas barščių užpilo mišinys – tai nepamainoma pagalba šaltuoju metų laiku. Jis leidžia per kelias minutes paruošti sočią, kvapnią sriubą be ilgo daržovių ruošimo. Receptas paprastas, ingredientai prieinami, o skonis – kaip iš šviežių daržovių. Toks užpilas neabejotinai taps svarbia dalimi jūsų žiemos atsargų.